DI lemiamų darbo rinkos pokyčių modeliavimas
Dauguma diskusijų apie DI ir užimtumą prasideda paprastu klausimu: kokius darbus gali atlikti DI?
Tai svarbus klausimas, tačiau vien jo nepakanka norint numatyti, kas laukia darbuotojų. Technologija gali atlikti daugelį tam tikros profesijos užduočių, tačiau tai nereiškia, kad pati profesija išnyks. Taip gali būti dėl įvairių priežasčių. Žmonės gali likti būtini, nes klientai nori žmogiško bendravimo, institucijos reikalauja žmogaus atsakomybės arba darbą reikia atlikti vietoje ir savarankiškai priimti sprendimus. Arba sumažėjusios sąnaudos gali tiek padidinti paklausą, kad užimtumas sektoriuje augs, o ne mažės, net jei DI didins darbuotojų našumą.
„OpenAI“ DI lemiamų darbo rinkos pokyčių vertinimo sistema siūlo naują būdą pažvelgti į šias galimybes. Užuot technines galimybes automatizuoti užduotis laikiusi darbo vietų praradimo prognoze, ji kelia tris klausimus:
Ar DI gali atlikti reikšmingą dalį šios profesijos užduočių?
Ar žmogus tebėra esminis atliekant darbą, jį prižiūrint ar prisiimant už jį atsakomybę?
Jei DI sumažins paslaugos kainą, ar paklausa išaugs tiek, kad atsvertų našumo padidėjimą?
Pritaikius šią sistemą 921 profesijai, apimančiai maždaug 148 mln. darbo vietų JAV, atsiskleidžia įvairesnis darbo rinkos pokyčių vaizdas. Apie 18 proc. darbo vietų kyla gana didelė automatizavimo rizika, 24 proc. veikiausiai bus pertvarkytos, 12 proc. priklauso sritims, kurios dėl DI gali augti, o 46 proc. artimiausiu metu laukia mažiau pokyčių.
Šios kategorijos nėra prognozė, kad tam tikra dalis darbo vietų išnyks. Jos parodo, kur pirmiausia gali pasireikšti skirtingi pokyčiai.
Darbo vietos, kurioms kyla didesnė automatizavimo rizika: tai galėtų būti duomenų įvedimo operatoriai, telefonu parduodantys darbuotojai, korektoriai ir kai kurie apskaitos ar administravimo darbuotojai. Didelę šio darbo dalį sudaro standartizuotos informacijos apdorojimas, tikrinimas ar perdavimas – užduotys, kurias DI vis geriau atlieka be tiesioginio žmogaus dalyvavimo teikiant galutinę paslaugą. Šių paslaugų paklausa gali nepadidėti tiek, kad atsvertų dėl to išaugusį našumą.
Šias darbo vietas reikėtų atidžiai stebėti, ypač ten, kur jos sutelktos tam tikrose vietovėse arba darbuotojų galimybės pereiti į giminingas pareigas yra ribotos. Tačiau net ir čia techninės galimybės savaime ar iš karto nelemia darbuotojų pakeitimo. Darbdaviams vis tiek reikia pertvarkyti darbo procesus, integruoti DI į esamas sistemas, valdyti klaidas ir su reguliavimu susijusią riziką bei nustatyti, ar automatizavimas iš tiesų pigesnis nei toliau samdyti žmones.
Darbo vietos, kurios bus pertvarkytos: antroji, didesnė grupė veikiausiai bus pertvarkyta, o ne išnyks. Galimi pavyzdžiai – teisininkai, buhalteriai, programinės įrangos kūrėjai, finansų analitikai ir mokytojai. DI jau gali rengti sutarčių projektus, apibendrinti įrodymus, atlikti finansinę analizę, rašyti kodą ir kurti pamokų medžiagą. Tačiau klientams ir institucijoms vis dar reikia žmonių, kurie gebėtų savarankiškai vertinti situaciją, prisiimti atsakomybę už sprendimus, suprasti neįprastus atvejus ir kurti ryšius su kolegomis, mokiniais ar klientais.
DI gali leisti kiekvienam teisininkui peržiūrėti daugiau dokumentų, programuotojui parašyti daugiau kodo, o mokytojui parengti daugiau individualizuotos medžiagos. Tai galėtų sumažinti kai kurioms veikloms reikalingo darbo kiekį, tačiau pačiose profesijose žmogaus vaidmuo išliktų aiškus. Svarbiausia tampa tai, kaip darbas pertvarkomas: kurios užduotys perduodamos DI, kurios lieka darbuotojams ir ar pradinės pareigos bei karjeros keliai ir toliau suteikia galimybių mokytis.
Darbo vietos, kurių skaičius dėl DI augs: tai sritys, kuriose DI gali pakankamai sumažinti sąnaudas, kad padidėtų paklausa. Pavyzdžiai – korepetitoriai, psichikos sveikatos konsultantai, asmeninių finansų patarėjai ir kai kurie sveikatos priežiūros specialistai. Šios paslaugos daugeliui žmonių šiuo metu yra brangios arba sunkiai prieinamos. Šiose srityse didesnis našumas nebūtinai reiškia mažesnį darbuotojų skaičių. Įperkamesnėmis korepetitorių paslaugomis galėtų naudotis daugiau šeimų. Pigesnės finansų konsultacijos galėtų suteikti galimybę gauti asmeninių patarimų namų ūkiams, kurie šiuo metu negali sau leisti konsultanto. DI padedami gydytojai galėtų daugiau dėmesio skirti tolesnei pacientų stebėsenai ir nuolatinei priežiūrai. Jei paklausa pakankamai išaugtų, bendras užimtumas galėtų didėti net ir augant kiekvieno darbuotojo našumui.
Darbo vietos, kurių artimiausiu metu laukia mažiau pokyčių: tai daugelis darbų, kurių pagrindinės užduotys tebėra fizinės ir turi būti atliekamos konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, elektrikų, santechnikų, stogdengių, statybos darbininkų ir daugelio maitinimo sektoriaus darbuotojų darbas. DI gali padėti sudaryti grafikus, rengti sąmatas, mokyti, tvarkyti atsargas ar bendrauti su klientais, tačiau šiuo metu negali įrengti elektros instaliacijos, sutaisyti vamzdžio, pakeisti stogo ar paruošti ir patiekti maisto.
DI neaplenks ir šių profesijų. Jų administracinės ir vadybinės užduotys gali keistis, o robotikos pažanga ilgainiui galėtų išplėsti automatizavimo galimybes. Tačiau kol kas kalba grįstas DI gali atlikti palyginti nedidelę jų pagrindinio darbo dalį, todėl dideli pokyčiai artimiausiu metu mažiau tikėtini.
Ankstyvasis DI poveikis veikiausiai pirmiausia pasireikš kintančiomis užduotimis, darbo procesais ir įgūdžių reikalavimais, o ne visišku profesijų išnykimu. Iš tiesų DI jau dabar dažniau naudojamas profesijose, kurioms, kaip nustatyta, kyla didesnė automatizavimo rizika. Tarp didžiausią riziką patiriančių profesijų atstovų „ChatGPT“ naudojamas maždaug tris kartus dažniau nei tarp darbuotojų apskritai.
Vis dėlto naujausi nedarbo pokyčiai nėra tiesiogiai susiję su techninėmis automatizavimo galimybėmis. Nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio nedarbas kai kuriose mažiau DI poveikiui jautriose profesijose išaugo labiau nei tose, kurias ši vertinimo sistema priskiria didžiausios DI rizikos grupei. Tačiau tai neįrodo, kad DI neturi jokio poveikio darbo rinkai. Nedarbą pagal profesijas veikia daug veiksnių, o kai kurie pokyčiai pirmiausia gali pasireikšti ne atleidimais, bet darbuotojų samdos, galimybių pradėti karjerą, darbo užmokesčio ar darbo užduočių sudėties pokyčiais.
DI nenulemia vienintelės neišvengiamos darbo ateities. Techninės galimybės svarbios, tačiau ne mažiau svarbios ir institucijos, vartotojų paklausa, verslo sprendimai, reguliavimas bei išliekanti žmogaus dalyvavimo vertė. Šioje ataskaitoje siūloma pokyčių vertinimo sistema rodo, kad skirtingoms profesijoms reikės skirtingų politikos priemonių.
Ten, kur darbo vietoms kyla didelė automatizavimo rizika, gali prireikti ankstyvojo perspėjimo sistemų, tikslinės pagalbos prisitaikant ir vietos sąlygoms pritaikytų pertvarkos planų.
Tikėtinai pertvarkomoms darbo vietoms gali prireikti atnaujinto mokymo, profesinių standartų, personalo komplektavimo taisyklių ir aiškesnių žmogaus vykdomos priežiūros reikalavimų.
Srityse, kuriose darbo vietų gali daugėti, praverstų politika, skatinanti diegti DI, didinanti paslaugų prieinamumą ir rengianti daugiau darbuotojų darbui toje srityje.
Visose kategorijose politikos formuotojams reikia kokybiškesnės informacijos realiuoju laiku. Tradicinė darbo rinkos statistika yra vertinga, tačiau dažnai atnaujinama per lėtai, kad atspindėtų užduočių, darbdavių lūkesčių ir technologijų naudojimo pokyčius. Sujungus užimtumo duomenis su DI galimybių ir faktinio diegimo rodikliais, galima greičiau pamatyti, kur didėja spaudimas.
